Sėkmės formulė ilgalaikiam kubilo naudojimui: specialistų patarimai ir techniniai kubilų niuanasai

Kiekvienas įrenginys turi nepastebimų, dažnai paprastam vartotojui nežinomų smulkmenų, kurios turi itin svarbų vaidmenį prietaiso eksploatavimui. Per ilgametę kubilų gamybos patirtį pastebėjome keletą tokių jautrių vietų lauko kubiluose ir norime pasidalinti informaciją apie jas, kad kubilų priežiūra būtų paprasta ir lengvai įgyvendinama. Šiame straipsnyje aptarsime lauko kubilus (stiklo audinio indų) su vandens ir oro sistemomis, bei susiduriamais iššūkiais juos eksploatuojant ilguoju periodu.

 

Revizinės durelės

Tinkamai lauko kubilo priežiūrai užtikrinti Lietuvos klimatu, esant šaltam sezonui ir minusinei lauko temperatūrai, kubile privalomos revizinės durelės, įrengtos prie vandens siurblio. Kai kurie gamintojai gali teigti, kad jų sistema sumontuota taip, kad vanduo pats išbėgtų iš siurblio, tačiau mūsų ilgametė patirtis rodo, kad revizinės durelės yra būtinos priėjimui prie siurblio. Kodėl?

Pirma, technologiškai pats vandens siurblys padarytas gamykloje taip, kad savo vidinėje pusėje prie sparnuotės, kuri stumia vandenį, yra plastikinis barjeriukas, kuris visada paliks siurblyje iki 200 g vandens. Šąlant orui šis vanduo kristalizuojasi į ledą ir prišąla sparnuotėje. Tai nėra kažkas blogo ar tai reiktų keisti ir taisyti – tai padaryta gamykliškai tam, kad siurblys neveiktų visiškai tuščias ir šis plastikinis barjeriukas taip pat apsaugo sparnuotę nuo smulkių šiukšlių, kurios gali apsivelti ar užstrigti ant sparnuotės sukamosios ašies. Tačiau šaltuoju periodu siurblyje likęs ir sušalęs vanduo gali padaryti meškos paslaugą ir sugadinti siurblį.

Antra, tarkime po maudynių išleidote iš kubilo vandenį ir padarėte viską, kas reikalinga – tačiau pačioje patraukimo žarnoje liko vandens, kuris minusinėje temperatūroje sušalo ir pavirto ledu. Jei kubile nėra revizinių durelių, Jūs tiesiog neturėsite galimybės patikrinti žarnos kietumo ir ar joje nėra ledo, kaip tik leisti vandenį ir versti kubilą ant šono, kad prieitumėte prie šio šlangos. Labai maža tikimybė, kad žarnose esantis ledo kiekis suskaldys žarnas, bet kad pasidarys ledo kamštis – faktas. Esant šiam ledo kamščiui, vanduo iš kubilo nebe pateks į siurblį ir siurblys dirbs tuščia eiga, tol kol nuo apsisukimų įkaitusi ašis išlydys sujungimą su sparnuote. O jei suskeldėjęs ledas pasileis siurblio link, susidūręs su siurblio sparnuote, jis tikrai gali nudaužyti plastmasines sparnuotės mentis. Iš karto gedimo gal ir nepajausite, tačiau siurblio veikimas tokiu atveju susilpnės, o besisukdama sparnuotė bėgant laikui skilinės toliau. Abiem atvejais tokios gedimo sprendimas vienas – siurblio keitimas.

Trečia, revizinės durelės yra būtinos elektros nuotėkių rėlei – apsaugos automatui, užtikrinančiam Jūsų saugumą. Tai dvigubo tipo automatas, kuris turėtų būti parenkamas pagal kubilo naudojamų įrenginių galingumus. Visos nuotėkių rėlės „stebi“ fazinį ir minusinį laidą, bei pratekantį elektros kiekį, ir jei pralaidumo skirtumas padidėja iki 400 mili amperų, nuotėkių rėlė sureaguoja, identifikuodama, kad kažkur yra nutekėjimas ir/ar netinkamas elektros tekėjimas.

Kaip ir visi elektriniai komponentai, rėlės taip pat nusidėvi, todėl priėjimas prie nuotėkio rėlės yra tiesiog BŪTINAS, net nekalbant apie jos pačios būtinumą kubile…. Mūsų praktikoje tinkamo gamintojo nuotėkio rėlė tarnauja 3-4 metus nuomojant kubilą kas savaitgalį, o paskui jas reikia keisti naujomis.

 

Oro siurblys

Šiam įrenginiui specifinė apžiūra ir administravimas nereikalingi, tačiau čia dažnai pasitaikanti problema, kad oro siurblį yra sudeginamas jį užliejus vandeniu. Devyniais atvejais iš dešimties tai įvyksta dėl netinkamo (kubilo gamintojo pilnai neapgalvoto) sistemos apjungimo. Oro sistemai reikalingas atbulinis vožtuvas, kad kubilo vanduo „nepramuštų“ į siurblį, bet būna atveju, kai tokios sistemos nepakanka. Antra rekomenduojama apsauga oro sistemai yra nudrenavimo vožtuvas, įrengtas prieš patį siurblį. Jis suveikia, jei sistema persipildo vandens ir neatlaiko atbulinis vožtuvas, kad vanduo bėgdamas į siurblį išbėgtų laukan per nudrenavimo vožtuvą, o nepatektu į oro siurblį.

 

Šviesų sistema

Čia jau nebūna didelių stebuklų ar nutikimų, nebent kubilų gamintojas naudoja LED šviestuvus nesandariais kištukais, kurie jungiasi tarpusavyje ir ten gali oksiduotis kontaktai. Šioje sistemoje dažniau genda transformatorius nei LED lemputės, todėl ir čia reikalingos anksčiau paminėtos revizinės durelės, kad būtų paprasta pakeisti sugedusius komponentus naujais.

Pneumatiniai kubilo valdymo mygtukai

Dar viena dažnai pasitaikanti problema būna su pneumatiniais kubilo valdymo mygtukais, kurie valdo elektrinius siurblius bei šviesas pačiame kubile. Pirmiausia, reikia pažymėti, kad jie yra pneumatiniai jungikliai, valdomi suspaustu oru. Ne vandeniu, ne elektra, o suspaustu oru. Didžiausia gamintojų daroma klaida – šių jungiklius sumontavimas viršutinėje kubilo dalyje ar kubilo palangėje, kur vandens pribėgimo į jungiklį tikimybė yra ženkliai didesnė nei jungiklį sumontavus kubilo šone (korpuse).

Dažniausia problema su kuria susiduria beveik visi lauko kubilų naudotojai žiemos metu yra užšalę kubilo valdymo mygtukai. Tada nei įjungsite siurblio, nei jį išjungsite – mygtukas tiesiog bus užstrigęs vienoje padėtyje. Nuostabu, jei gamintojas supranta šį niuansą ir renkasi brangesnius vandens siurblius, kurie turi šilumines rėles ir užkaitę išsijungia patys, priverstiniu būdu. O ką reikėtų daryti, kad jungikliai neužšaltų, jei siurblys neturi tokios funkcijos, ir jį reikia įjungti/išjungti rankiniu būdu? Pirmiausia, maudantis kubile be reikalo nespaudinėkite jų šlapiomis rankomis. O esant reikalui išjungti/įjungti siurblį prieš liesdami jungiklius bent jau nusipurtykite rankas nuo didesnio kiekio vandens, o idealiu atveju – nusivalyti rankas į rankšluostį. Kas vyksta kai į jungiklį patenka vandens? Jei jis sumontuotas viršutinėje dalyje (kubilo palangėje), kubilo persipylimo metu į jungiklį pribėga vandens ir jis šlangele nuteka iki įrenginio, kuriame stovi pneumo jungiklis, kuris junginėja elektrą. Ten vanduo sugadina jungiklio membraną ir jungiklis dažniausiu atveju nebeveikia arba veikia tada kada jam patinka. Kai jungikliai sumontuoti horizontalioje padėtyje (korpuse ar apdailinėje kubilo dalyje), vanduo į juos gali patekti tik nuo šlapių rankų, kur tiesiog užšąla ir jungikliai nebejuda arba įspaudus užstringa ir neatšoka. Čia sprendimas TIK jungiklio šildymas. Bet tikrai ne jokiu statybiniu fenu ar žmonos plaukų džiovintuvu. Karštas oras tiesiog labiau lydys plastiką, bet ne patį ledą. Parašykite mums – papasakosime lengvutę praktiką, kaip greitai ir paprastai atšildyti užšalusius jungiklius!

Na, o jei jau sugadinote jungiklį su karštu oru, sprendimas vienas – keisti jungiklį. Tad išmintinga pirkėjui būtų perkant kubilą, paprašyti pardavėjo parduoti ar pasiderėti dėl kelių atsarginių jungiklių. Prašykite tokių pačių jungiklių, kurie yra įmontuoti Jūsų perkamame kubile, nes jų būna skirtingų tipų, diametrų, ilgių ir pan. Ir dar vienas protingo kubilo naudotojo patarimas: sutepkite šiuos jungiklius porą kartų metuose su silikoniniu purškalu. Stebuklų nepadarys, bet tikrai pailgins Jūsų jungtukų gyvenimo trukmę.

Kubilų chemija

Vartojant alkoholį šiltame vandenyje, žmogaus organizmas per odą šalina toksinus, kurie sėsta į kubilo dugną ir virsta į keistus, gleivių pavidalo junginius. Šios gleivės sėsta visur: ant kubilo paviršiaus, purkštukuose ir vandens žarnose tarp purkštukų. Kubilo paviršių mechaniškai nuo šių gleivių išvalyti galima, bet žarnų taip nebe išvalysite – nepadės net aukšto spaudimo srovės įrenginys prikištas prie pačio purkštuko. Šiuo atveju vienintelis kelias pravalyti vandens sistemos žarnas yra chemija – rūgštis arba šarmas.

Trumpai tariant, visoje chemijoje, kuri naudojama kubilų valymui, yra tam tikro koncentrato veikliųjų medžiagų kiekis, kuris valo nešvarumus. Visų nešvarumų valymo principas vienodas: viena medžiaga (valiklis) tirpdo kitą (nešvarumą).

Šioje vietoje svarbu paminėti, kad jei pasirinksite per agresyvią chemiją – ji ne tik išvalys kubile esančius nešvarus, bet gali pažeisti ir kubile esančius komponentus, tokius kaip purkštukų chromą, kubilo indo paviršių ir pan. Pavyzdžiui, stipresnės koncentracijos rūgštis gadina (ėsdina) stiklo audinio paviršių. Iš pradžių išleidus kubilą ir jį praplovus švariu vandeniu, pakitimų ant paviršiaus nesimato. Jie pradeda matytis palaipsniui bėgant laikui – tas kubilo indo plotas, kuris buvo užmerktas ir panardintas į rūgštinį valiklį pradeda praradinėti spalvą, blukti ir visas paviršius darytis matiniu, lyg būtų saulės spindulių stipriai išdegintas. Šį defektą galima pataisyti poliravimu, bet tai kainuoja papildomas laiko ir pinigų sąnaudas.

Šarminė chemija negadina paviršių, bet ji mažiau efektyvi. Ją reikia laikyti ilgiau ir dažniau įjunginėti vandens sistemą, kad skalautų žarnų sieneles. Apibendrinant, sprendimas tikrai yra, tiesiog reikia žinoti kiek ir kokios chemijos kokios spalvos kubilo indui galima naudoti.

Šiame video darytas cheminis kubilo atplovimas: https://www.youtube.com/watch?v=zWXQKQ5eymw

O šiame video parodyta, kas gali dėtis žarnose, nusukus purkštukų viršutines dalis: https://www.youtube.com/watch?v=1Vk-zyUfsHc

 

Kietas vanduo ir kalkės jame – vienos iš greičiausiai pastebimų medžiagų, kurios nusėsta ant kubilo indo paviršiaus. Jos dažniausiai kristalizuojasi į kietesnės formos apnašas ir kimba prie visų kubilo paviršių. Jei po kiekvienų maudynių kubile, kubilo indas apsineša šiurkščiu ir balkšvu paviršiumi, vadinasi naudojate kietą vandenį, kurio sudėtyje yra daug kalkių. Kalkių nuosėdos lengviausiai valosi tol kol yra šlapios, kol neleidote joms išdžiūti ir susikristalizuoti. Tad kubilą lengviau išplausite tada kai jį išleidinėjate ir vanduo iš kubilo senka po truputį, nei palikę išleistą kubilą ir nusprendę jį valyti kitą dieną. Kalkių nuosėdų NEGALIMA šveisti šiurkščiais paviršiais, nes taip subraižysite švelnų ir slidų kubilo indo paviršių, ko pasekoje po sekančio kubilo naudojimo su tokiu pačiu kietu vandeniu – kalkių bus dar daugiau. Jų dar daugiau priaugs ant subraižyto kubilo paviršiaus ir jos dar greičiau kristalizuosis.

Kalkėms šalinti naudojamas toks pat rūgštinis valiklis, kaip ir kubilo „užmerkimams“, tačiau jis turi būti praskiesta ir dozuojamas su tinkamu buteliuku bei purškikliu. Kubilas yra išpurškiamas su rūgštiniu valikliu ir atplaunamas su vandeniu ir minkšta kempine, taip nepažeidžiant viršutinio kubilo paviršiaus.
Svarbu įspėti, kad su chemijomis kubiluose eksperimentuotumėte atsargiai. O geriau pasitarkite su specialistais, kurie turi patirties ir supranta cheminių valiklių naudojimo kubiluose niuansus. Dėl cheminių valiklių galite kreiptis  į mus telefonu ar el.paštu – pakonsultuosime ir detalizuosime ko ir kaip reikia būtent Jūsų lauko kubilui.

Kita lauko kubilų vieta, kurią aktyviai atakuoja vandenyje esančios kalkės ir daro didžiausią žalą yra krosnelėje ir ant elektrinio teno elemento. Šiems elementams apsinešus kalkių nuosėdomis mažėja jų šildymo efektyvumas ir tarnavimo laikas. Kalkės daugiausiai susikristalizuoja vidinėse krosnies dalyse, kur cirkuliuoja ir greitai šyla vanduo. Krosnyje priaugę storesni kalkių sluoksniai dažnu atveju atlimpa vienas nuo kito kietesniais 3-4 cm dydžio gabaliukais  ir sėsta į krosnies dugną, o ant krosnies paviršiaus „auga“ toliau. Ir jei krosnis nėra periodiškai atjunginėjama nuo kubilo ir išplaunama, tai šias kalkes karštas vanduo paskui pernešinėja į kubilą.

Vienas iš sprendimų būtų retkarčiais atjunginėti išorinę krosnelę (nors 1 kartą per metus) ir išpilti visas nuosėdas iš krosnelės per išorines vandens angas. Kitas profilaktinis krosnelės valymo nuo kalkių būdas yra pripilti krosnį silpnos koncentracijos rūgšties ir užkurti lengvą ugnelę krosnies viduje, tam kad kalkės išvirtų rūgštinėje terpėje ir tada jas išpilti per vandens angas. Rūgštis suardo kalkes ir jos iš kietų kristalų virstą į miltelius, kurie kartu su vandeniu lengvai pasišalina.

 

Išvados

Kiekvienas lauko kubilas turi jautrias vietas, kurių priežiūra gali būti lemtinga jo ilgalaikiam veikimui. Revizinės durelės prie vandens siurblio yra būtinos ne tik siekiant užtikrinti priežiūros prieinamumą, bet ir išvengti gedimų, susijusių su kubilo naudojimu žiemą. Elektros nuotėkių rėlės užtikrina vartotojų saugumą, o tinkamos oro siurblių apsaugos sistemos padeda išvengti gedimų dėl vandens patenkinimo į sistemą. Chemijos naudojimas valant ir prižiūrint kubilą, taip pat yra svarbi tema, nes netinkama priežiūra gali sukelti neigiamų padarinių paviršiams ir kubile esantiems įrenginiams. Visi šie aspektai rodo, kad rūpestinga priežiūra ir specifinės žinios yra būtinos siekiant užtikrinti lauko kubilų ilgalaikį ir efektyvų veikimą. O kubilų naudotojai, turėdami žinių apie šiuos svarbius techninius aspektus, gali veiksmingai prižiūrėti savo lauko kubilus ir išvengti potencialių problemų ateityje.